I dalis. Keksiukai- kai tai?
Visų pirma reiktų išsklaidyti šiokią tokią painiavą. Dauguma pas mus keksiuką įsivaizduoja kaip sumažintą kekso (na, saldžios purios „bulkos“ su kokiomis razinomis) versiją. Ir jie teisūs- yra tokie keksiukai (anglų k. "muffins"), jie dažniausiai būna nedekoruoti, mažiau saldūs, skaninami džiovintais vaisiais, riešutais ir pan. Bet yra ir kitokie keksiukai (anglų k. "cupcakes", verčiama- tortas, pyragas puodelyje)- jie lyg maži torčiukai- saldūs, puošnūs, spalvingi su įvairiais įdarais ir kremais.
Taigi būtent pastarųjų manija vis dar siaubia pasaulį (netikintys, pasinaudokit Google- įveskit "cupcake"), ir mes jau matome pirmuosius šios mados ženklus ir mūsų krašte. Taigi pamanėme, kad gražius, burnoje tirpstančius keksiukus pamėgsite ir Jūs.
II dalis. Nes keksiukai patogiau
Turbūt daug kam yra tekę pjaustyti, dėlioti į lėkštutes tortą ar pyragą. Sutikite, neretai visos pastangos padaryti tai grakščiai ir elegantiškai nueina perniek, dedamas gabalėlis subyra, praranda buvusį savo grožį. O kur dar galvosūkis, kam kiek atpjauti- kas nori didesnio gabalėlio, kas- mažesnio, trečias nenori išvis. Patiekdami keksiukus viso to išvengsite- nereikės pjaustyti, nereikės klausinėti "kas nori torto?", kiekvienam bus laisvė pasirinkti- norintis paskanauti ims vieną keksiuką, smaližius- galės griebt porą ar net kelis, o nemėgstantis saldumynų galės išvis nevalgyti, nepalikdamas lėkštelėje stirksančio nepaliesto atpjauto gabalėlio. Pagalvokite, kaip būtų patogu vietoj torto keksiukais pavaišinti kolegas darbe ar draugus iškyloje (turbūt nė vienas į pikniką nesitemptumėt torto, o keksiukų tikrai galite prigriebti).
Laukite tęsinio....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą